- lempis
- lem̃pis (la. lempis) scom. (2) Škn, Žg, Trš nerangus, nesumanus žmogus, ištižėlis, liurbis: Nebūk lem̃pis, neapsileisk! Vkš. Ką tas lem̃pis padarys! Stovia išsižiojęs ir klausos Lž. Lempis vos gyvas ein J. Pasisamdžiau tokį lem̃pį vyrą, neką ir padirba Lnkv. Ot lem̃pis: ima – nepaima, neša – nepaneša, niekur dedamas! Brž. Vos velkasi it lem̃pis Brž. Tas jautis tikras lempis Grz.
Dictionary of the Lithuanian Language.